Ainos istorija

Mamos šypsny atgyja pasakos, lopšinės,
žaislai prasijuokia kartu su tėveliu,
Mažute, stiebkis, auk didutė,
Tavęs daug laukia nuostabių dienų.

Niekuomet negalvojau, jog galiu šitaip mylėti, kol netapau MAMA. Mūsų vaikelis buvo planuotas. Pagal mūsų skaičiavimus,turėjau pastoti birželį, nes labai norėjome mergaitės. Dievas mūsų norą išgirdo....Nėštumas buvo idealus, viskas slinko savo eiga, kaip knygoje.

Atėjo ilgai laukta ir lemtinga valanda, kai abu su vyru išvykome prasidėjus sąrėmiams i Klaipėdą. Gydytoja mūsų jau laukė, nes buvome susitarę. Gimdymas vyko gana sklandžiai, bet vienu momentu nebebuvo girdėti širdies plakimo. Gydytoja paaiškino, kad streikuoja aparatas. Dabar manau, kad aparatui buvo viskas gerai, TIESIOG TAI BUVO PIRMAS ŽENKLAS. Stebuklas įvyko-mums gimė pati nuostabiausia mergytė pasaulyje/2750kg ,49cm\.Po bendros apžiūros mums pranešė, jog negerai su širdele-per didelis ūžesys. Pirmu momentu mes nesureikšminome, nesitikėjome nieko rimto, tiesiog apie ūžesius kuriuos manėm kad išaugsim, buvom kažką girdėję. Naujagimę išnešė į inkubatorių ,ten pralaikė dvi paras. Dar para ir mus išrašys iš ligoninės. Bet įvykiai klostėsi kur kas kitaip....Man sukilo temperatūra... Kol pasveikau jau buvo praėjusios dvi savaites. Maža to, mano dukrytei taip pat sukilo temperatūra ir mus išsiuntė i Klaipėdos vaikų ligoninę. Ten dar dvi savaitės. Čia jau mums pasakė diagnozę, bet tiksliau sakė pasakys Vilniuje-Santariškių klinikose.

Iš vaikų ligoninės į Santariškių klinikas mus su med. sesute išvežė greitosios pagalbos mašina. Daktaras Lankutis echoskopavęs nustatė diagnozę -Tetrada Fallot ir mūsų dar likusios viltys, kad išaugsim ūžesius,  galutinai žlugo. Siaubingas košmaras ramų gyvenimą pavertė ligoninių maratonu. Dr. Lankutis išleisdamas perspėjo, kad greitu laiku reikės operacijos, kadangi mažam kūdikiui labai rizikinga tai teks laukti, kad kiek įmanoma daugiau priaugtų svorio. Jeigu ištempsime pusantrų metu, tai atliks radikalią ydos korekcija, jei ne reikės palengvinančios. Vadinasi dviejų etapų. Pagrindiniai vaistai-grynas oras. Vizitas už dviejų savaičių ir akylai stebėti mažylės būklę. Pagaliau mus išleido namo. Tris kartus pasitikrinome Vilniuje, ketvirtą nusprendėme vežti pas į mūsų miestą atvažiavusią kardiologę, manėm, kad tai savo darbo specialistė, labai gera, pavardžių neminėsim, norėdami išvengti ilgos kelionės. Patikrinusi su primityviu echoskopu nustatė, kad mūsų vaikeliui viskas stabiliai ir artimiausią mėnesį  į Vilnių tikrai nereikės važiuoti. NORS MŪSŲ NUOJAUTA SAKĖ KĄ KITA. Na ir kaip tyčia, už kelių dienų, mūsų mažylę ištiko priepuolis....Išsigandę išskubėjome į Santariškes. Pasirodo, būklė kritinė...Paguldo ekstra operacijai. Jeigu būtume delsę nors vieną dieną, mūsų kūdikis būtų virtęs angeliuku. Baimės ir šoko suvaldyti buvo neįmanoma, atrodė, kad mirsiu........

Tą laiką prilyginu išprotėjimui, savitvardos netekimui...Prireikė medikamentų. Operacija buvo atlikta sėkmingai - TA diena mums atrodė amžinybė............Kai  vakare leido aplankyti kelias minutes reanimacijoje, nuotaika nepagerėjo,...Vaizdelis kraupus - kūdikis, kuris besvėrė 2,5kg. prijungtas prie aparatų laidais laideliais mažam permatomam inkubatoriuje, kompiuteris rodė įvairius skaičius  ir ištisai pypsėjo, mažylės kūnelis nuogas, operuota vieta užklijuota ir ištepta rudais vaistais. Aplinkui dar kokie šeši inkubatoriai, prie kiekvieno lankytojai viltingomis akimis...Kiekvieną kartą kai eidavau į reanimaciją, bijojau, kad galiu jos ten neberasti ir kai ją pamatydavau- apsiverkdavau iš laimės - viskas gerai. Chirurgai man buvo DIEVAIS ir dabar galiu pasakyti tą patį - tai didūs žmonės. Žemai lenkiausi su didele pagarba ir pasididžiavimu. Be JŪSŲ NEBŪTU MŪSŲ. Štai i r praėjo pagalbinė operacija. Priešaky laukė pagrindinė. Dabar mes turėjome laiko augti ir stiprėti. Pagulėjus tarp likimo nuskriaustų vaikų ir pamačius chirurgų profesionalumą, pradėjome tikėti - operacija praeis sėkmingai.

Tris metus kas mėnesį lankėmės Santariškėse apžiūrai ir atėjo laikas daryti radikalią operaciją. Per tuos metus mes su vyru subrendome. Gerai yra sakoma, kad nelaimės suartina.....Taip sunku kaip pirmą kartą jau nebuvo, bendravome su šeimomis kurios buvo išgyvenusios tą patį. Kaip ir tikėjomės, operacija praėjo sklandžiai. Štai ji, MŪSŲ mergaitė, stovi ir klausosi savo istorijos ir nemoku žodžiais išreikšti. Jai jau septyneri, nors labai liekna, bet niekuo neatsilieka nuo savo bendraamžių, jos gyvenimo trumpa kelione mūsų šeimai davė dideles širdis, daug apmąstymų, patikrinimų, išbandymų, pamokų ir svarbiausia - tikėjimo...

Rekvizitai

Labdaros ir paramos fondas “Mažoji širdelė”
Banko sąskaitos Nr.: AB Swedbank,
LT15 7300 0101 2111 7963
Įmonės kodas: 302484122
Adresas: Krivių g. 48-16, LT-01209 Vilnius
El. paštas: info@mazojisirdele.lt

Bendradarbiaujame su

Paramos mažylio širdžiai fondas

Mes "Facebook'e"

© 2016 Mažoji širdelė. Visos teisės saugomos. Sprendimas: ITgidas.lt