Dar šiandien ausyse skamba vaikų kardiologės žodžiai, pasakyti po diagnozės, kad mano vaikas gims su labai sunkia yda lyg ir nesiderinančia su gyvybe - „aš negaliu atimti iš jūsų vilties“... iki Viliaus gimimo buvo likusios 10 dienų... ir viskas atrodė taip beviltiška. Tos dienos praėjo verkiant ir laukiant, girdint visokiausių nuomonių iš gydytojų: nuo „galbūt diagnozė nebus tokia baisi vaikui gimus“ iki „turėsit problemą visam gyvenimui“. Ryžtas kovoti atėjo gerokai vėliau. Tąkart aš supratau lietuviškos išminties žodžiuose „žmogus kuria planus, o Dievas iš jų juokiasi“ prasmę...
