Vasara, jūra, vaikai, šypsenos, džiaugsmas...
Tai apie širdukų vasaros stovyklą, kuri šiais metais persikėlė į Klaipėdą, prie jūros.
Pasirinkome ilgąjį Žolinės savaitgalį, kad visi turėtų daugiau laiko, neskubėtų, pasilepintų tikra vasariška šiluma, švariu pajūrio oru. Gamta turbūt buvo nusprendusi mus visus išmėginti, nes daug lijo, pūtė vėjas, vėl lijo, nors skųstis negalima, ir saulė tarpais išlysdavo. Nepavyko gamtai mūsų išbaidyti!
Kaip reta gausiai šiemet visi susirinko į stovyklą – turėjom net tris šeimas naujokų – sveikinom prisijungus Rūtos, Kristinos ir Vaidos šeimas. Taipogi buvo smagu pamatyti ir senbuvius su gerokai ūgtelėjusiais vaikiukais, pasidžiaugti, kad dvi šeimynos laukiasi pagausėjimo, vadinasi širdukus auginančios šeimos stiprios, drąsios ir gyvenimas juda į priekį pašėlusiu greičiu!
Bet apie viską iš pradžių. Ankstų šeštadienio rytą iš visos Lietuvos širdukų šeimos rinkosi Klaipėdos senojoje perkėloje. Lietus pylė kaip iš kibiro. Kelionė keltu į Lietuvos Jūrų muziejų buvo šlapia, vėjuota ir banguota, bet visų juokas ir klegesys netilo, vadinas buvo smagu! Susitikimu su delfinais vaikams be galo patiko, juk taip gera ir įdomu stebėti delfinus iš pirmos eilės! O ir delfinai buvo tokie linksmi, taip smagiai šokinėjo ir taškėsi, kad iš pasirodymo nė vienas neišėjome sausas!
Po pasimatymo su delfinais pajudėjome link savo stovyklavietės Giruliuose, kur plačia šypsena pasidabinusi mūsų jau laukė Neringa. Įsikūrę susirinkome artimiau visi susipažinti, ramiai paplepėti ir sočiai prisikirtę pietų puolėme piešti – Širdukų stovyklos vėliavą. Vaikams labai sėkmingai vadovavo mama Rūta. Daugybė mažų įvairiaspalvių delniukų su vardais ir parašais nutūpė ant mūsų vėliavos, kuri tapo stovyklos simboliu.
Padirbėję išskubėjome aplankyti jūros. Ji buvo tikrai stipri, pasišiaušusi, banguota, bet buvo ir braidančių ir smėlio pilis statančių, ir netgi besimaudančių!
Bet tai kas nutiko vakare pralenkė bet kokius mūsų lūkesčius – ieškojom lobio! Ramintos ir Saulės tėveliai taip susuko ir suslėpė užduotis, kad oj oj oj, kaip visi sukom galvas. Buvo smagu, nes reikėjo ir pajudėti, ir pagalvoti, ir pabendrauti, ir susidraugauti ir kartu spręsti užduotis. Gera buvo stebėti, kaip dangų aptraukus tamsai, atkaklieji stovyklautojai, pasišviesdami prožektoriais toliau šniukštinėjo visus pakampius. Akyliausios, gudriausios ir greičiausios buvo mamos Rūta ir Asta bei Mėtos tėveliai. Sveikinimai šaunuoliams vėlų vakarą ir ankstų rytą sugebėjusiems savo kodu atrakinti seifą. Dėkui tėveliams Eglei ir Egidijui sukūrusiems toki smagų žaidimą ir įtraukusiems visus stovyklautojus į įdomią bendrą veiklą.
Vaikams sumigus tėveliai dar ilgai sėdėjo laužo šviesoj, dalinosi savo širdukų istorijomis, patirtais išgyvenimais, sėmėsi vieni iš kitų vilties ir stiprybės.
Antras stovyklos rytas išaušo netrukus. Stovyklos trimito pažadinti, visi skubėjo pusryčiauti, pasisupti sūpuoklėse ir sutikti į svečius užsukusią Klaipėdos lėlių teatro tetulę, Salomėją, su pilna kuprine lėlių. Ir prasidėjo tikra pasaka, kūryba, dainos, bendravimas, stebuklai. Kiekvienas kūrė lėlę iš mažyčio medžiagos gabalėlio, įdėdamas savo širdį, sukurdamas lėlės istoriją, vardą... Visi kartu rateliu sukūrėme pasaką apie seną Mykolą! Idėją pasiūlė mūsų širdukas Mykolas, visi ją pasigavo ir išvystė iki nuostabios istorijos, simbolio, kuris, tikim, mus sujungs kiekvienais metais ir bus mūsų Mykolas globėjas.
Popietinės saulutės paraginti, vėl visi nukulniavom prie jūros. Vaikams taip gera buvo drauge statyti smėlio pilis, rinkti kriaukleles, akmenėlius, braidžioti, šokinėti per bangas. O po to, po to buvo nepakartojamas vakaras su būgnais! Į svečius atvažiavo dėdė Linas ir atsivežė nesuskaičiuojamą kiekį afrikietiškų būgnų, nuo nedidučių iki milžiniškų. Visi kartu grojome daugybę ritmų, vijom lietų ir debesis, kvietėm saulę ir mums pavyko! Atmosfera aplink mus tiesiog virte virė ir kunkuliavo, taip gera buvo visiems mušti tuos būgnus! Kitą kartą norėsime vėl!
Pirmadienis prasidėjo jausmingai. Širdukai gamino atvirutes savo draugams, kurie guli Vilniuje kardiochirurgijos skyriuje ir sveiksta. Sudėjome visą meilę, širdį ir šilčiausius, nuoširdžiausius linkėjimus pasveikti.
Rimtus darbus keitė linksmesni. Tą dieną mūsų stovyklautoja, širdukė Milda, šventė savo 10-ąjį gimtadienį, tad kaip ir dera gimtadieniui, dainavom „Su gimimo diena“, pūtėm daug daug kartų žvakutes ir valgėm didžiulį tortą!
Visą dieną mus lepino plieskianti saulė, todėl visą popietę praleidom prie jūros ir vakare vėl turėjome visi išsiskirti. Išsiskirti tam, kad kitais metais galėtumėm vėl visi susitikti! Tik dar labiau paūgėję ir sustiprėję ir pagausėję!
Iki kitų susitikimų!