Kiekvienais metais vasarą, ir jau tampa gražia tradicija, kad per Žolines, kai vasara jau įsibėgus lekia, skrieja, Širdukus auginančios šeimos suguža į didelį susitikimą. Anksčiau šį susitikimą vadindavome stovykla. Bet šiemet – šiemet šeimų susirinko tiek daug, kad ėmėme juoktis, kad tai jau nebe stovykla, tai vasaros festivalis!
Nuo pat ryto į Kintus traukė vilkstinės automobilių su prie langų prilipusiais vaikais, o atvykę į Kintų pakrantę, kur šiemet mus pakvietė ir priėmė šaunioji jos savininkė, vaikai puolė į glėbius savo draugams. Mamos, kurios dalyvauja jau ne pirmą kartą, spaudė vienos kitas glėbiuose, tėčiai spaudė dešines. Labai džiugu, kad atvažiavo visas būrys naujų šeimų. Ačiū Joms! Tik bendraudami mes galime padėti vieni kitiems, padrąsinti, paguosti, patarti.
Jei užsiminti apie orą, tai reikia pripažinti, kad jis mus lepino! Saulė šypsojosi ir kepino viso festivalio metu. Pirmąją dieną po oficialaus susitikimo atidarymo, susipažinimo bei padėkų savanoriams įteikimo, aplankėme Aukštumalės pelkę. Ne vienam dalyviui, tiek mažam tiek dideliam, tai buvo pirmas apsilankymas pelkėje. Iš tėvelio Edvardo, kuris pasirodo esąs gyva enciklopedija, mokyklinių vadovėlių autorius, sužinojom tiek įdomių dalykų, kad vaikai grįžo užsidegę auginti saulašares namie – tai bent įkvėpimas! O mažieji, kuriems pelkės savo kojomis dar neįveikiamos, tuo metu piešė ir spalvino didelius putoplastinius ledus, drugelius, širdeles ir lėktuvus!
Vakarop patraukėme visi į Kintų kultūros centrą, kuriame vyko Kintų vasaros festivalio uždarymas ir Klaipėdos muzikinio teatro spektaklis vaikams. Visi drauge pasižiūrėjom nuotaikingą muzikinį spektaklį apie pirštukus. Salė buvo sausakimša.
Reikia paminėti dar vieną mažą, bet labai šiltą ir jaukų faktą, kad su mumis kartu buvo Vilniaus Santaros klinikų vaikų kardiologė, visų gerai pažįstama, mylima ir gerbiama gydytoja dr.Rita Sudikienė. Dieną ji savanoriškai patikrino vietinių vaikų širdutes, o vakare sudalyvavo su mumis šventėje. Po spektaklio dr.R.Sudikienė pasiliko pabendrauti su širdukų tėvais ir atsakė į milijoną klausimų, kokie tik rūpėjo širdukų tėveliams. Ačiū Jums už tai!
Sekantį rytą, po fantastiškų pusryčių su kalnu blynų vaikams, šokom į automobilius ir išlėkėm (ne be nuotykių) į Minijos miestelį, kur mūsų laukė laivas! Sulipom, užsiėmėm savo vietas ir kelionė prasidėjo. Nuplaukėme į marias, saulė taip maloniai šildė, veidus glostė ir gaivino švelnus vėjelis, akys gėrėjosi Lietuvos gamtos grožiu: matėm Ventės ragą, Kuršių Neriją, Nidos Negyvąsias kopas, daug paukščių. Užsimerkus dar ir dabar pro akis skrieja matyti vaizdai. Mes grįžome labai laimingi!
Dar tądien mūsų laukė Kintų Vydūno muziejus su pojūčių kambariais ir ekskursijomis bei labai smagūs meniniai užsiėmimai. Vaikai spalvino vėtrunges, kuriomis po to labai didžiavosi ir vežėsi į namus prisiminimui, o mamos gaminosi sagutes – papuošalus keramikos dirbtuvėlėse. O kur dar masinės maudynės Kuršių mariose, juk oras buvo karštas, o vanduo šiltas!
Vakare didžiausio susidomėjimo susilaukė psichologės ir mamos Rūtos paskaita širdukų tėvams. Diskusijos vyko tol, kol sutemo ir psichologė užkimo – tiek daug rūpimų temų ir klausimų sukosi visų galvose!
Paskutiniąją dieną lydimi Edvardo aplankėm visi drauge Ventės ragą, išgirdom kam ir kaip gaudomi ir žieduojami paukščiai, užlipom į švyturį.
Ir staiga suvokėm, kad taip ilgai lauktas mūsų vasaros susitikimas atėjo į pabaigą. Atsibučiavom, atsiglebėsčiavom ir išsiskirstėm iki kitų kartų. Vieni susiradę čia draugų išvažiavo pas kitus į svečius, kiti lėkė prie jūros, kiti į delfinariumą, o kiti namo. Buvo tiesiog gera.
Ir žinot kas smagiausia? Ogi tai, kad šitas renginys yra begalinio rūpesčio, draugystės ir bendrystės rezultatas. Vienais metais atvažiuoja šeimos naujokai, nedrąsūs ir su daug klausimų, o kitais metais jie jau plačiai šypsosi ar net patys padeda organizuoti šventę: vienas skaičiuoja žmones, kitas „dirba“ stovyklos fotografu, trečias renka savo mieste paramą, ketvirtas veda ekskursijas, penktas skaito paskaitą, šeštas dalinasi neįkainojama savo patirtimi, nes nori padėti kitiems. O kur dar būrys senbuvių savanorių! Ar gali būti kas nors gražiau? Ačiū Jums visiems!