Širdis turi savo elektrinę sistemą, sudarytą iš specializuotų raumeninės ląstelės. Jos prieširdžių ir skilvelių raumenyje sudaro mazgus bei pluoštus. Elektriniai impulsai gaminami dešiniajame prieširdyje esančiame sinusiniame (SA) mazge sužadina prieširdžius, per atrioventrikulinį mazgą ( AV) iš prieširdžių plinta į skilvelius, sužadina skilvelius ir sąlygoja nuoseklų prieširdžių bei skilvelių susitraukimą. Tai laidžioji širdies sistema, kurios tikslas – stimuliuoti širdies raumenį, kad šis susitrauktų.
Kartais elektrinių impulsų plitimas gali sutrikti, ar užsiblokuoti. Dėl to gali sutrikti širdies ritmas, jis gali padažnėti, suretėti ar tapti nereguliariu. Tada vaikas gali jausti nuovargį, jam svaigsta galva, jis alpsta.
Jei vaikas kenčia nuo per lėto ar per greito širdies ritmo, jam greičiausiai būtinas širdies stimuliatorius. Jei širdies ritmas yra itin greitas, keliantis grėsmę gyvybei, vaikui implantuojamas kardioverteris defibriliatorius. Kai kurie kardioverteriai defibriliatoriai turi ir stimuliatoriaus funkciją.
Dažniausiai pasitaikanti medicininė būklė, kuriai esant gali prireikti širdies stimuliatoriaus, yra vadinama „bradikardija“. Tai ritmo suretėjimas, neatitnkantis vaiko amžiaus normų
Vaikų širdies ritmas yra dažnesnis nei suagusiųjų ir priklauso nuo amžiaus. Suaugusiems, bradikardija diagnozuojama, kai širdies ritmo dažnis yra mažiau nei 60 tvinksnių per 1 minutę,Tuo tarpu naujagimiams, bradikardija yra laikoma, kai širdies susitraukimų dažnis mažesnis nei 100 kartų per minutę, vaikams nuo 1 metų iki 6 metų – mažesnis nei 70 kartų per minutę, o paaugliams – mažiau nei 60 kartų per minutę.
Bradikardija gali būti fiziologinė, kuri paprastai nesukelia jokių simptomų ir kliniškai nepasireiškia. Tokia bradikardija vadinama sinusine, būdinga jauniems ir sveikiems žmonėms, pvz. sportininkams, paaugliams. Šios būklės gydyti nereikia.
Kita bradikardijos forma yra patologinė, kai kūdikiui ar vyresniam vaikui dėl reto širdies ritmo gali atsirasti galvos svaigimas, silpnumas, dėmesio sutrikimai, nuovargis, alpimas.
Sergant sunkia bradikardija, vaikui gali išsivystyti gyvybei grėsmingas Morgani-Adams-Stokso sindromas, kuriam būdinga staigus priepuolis, lydimas sąmonės netekimo ir širdies sustojimo.
Vaikui staiga pradeda svaigti galva, aptemsta akyse, per kelias sekundes jis praranda sąmonę, nors rečiau, bet gali įvykti traukuliai ir nevalingas pasišlapinimas. Praėjus priepuoliui, vaikas neprisimena, kas atsitiko su juo. Patologinę bradikardiją gali sukelti daugelis priežasčių, kaip tam tikrų medikamentų poveikis, širdies raumens ligos, įgimti širdies laidžiosios sistemos defektai, būklės po širdies operacijų ir kt. Kai kuriais atvekjais patologinės bradikardijos priežastys nėra aiškios.
Aritmija – tai širdies ritmo dažnio sutrikimai.
Vaikams gali būti registruojami priešlaikiniai širdies susitraukimai vadinami ekstrasistolėmis. Dažniausiai tokios aritmijos nesukelia jokių klinikinių simptomų, yra nepavojingos ir jų nereikia gydyti. Kai kuriais atvejais ekstrasistolės gali būti susijusios su širdies raumens uždegimu, reumatu, širdies ydomis. Todėl vaiką, kuriam girdisi ekstrasistolės, būtina išsamiai ištirti.
Tachikardija - tai širdies susitraukimų dažnio padidėjimas, neatitnkantis vaiko amžiaus normų. Normoje širdis gali pradėti stipriau plakti fizinio krūvio metu, susijaudinus, karščiuojant, ilgai būnant nevėdinamoje tvankioje patalpoje. Trumpalaikis širdies dažnio padidėjimas, kuris, pašalinus priežastis ( pailsėjus, nustojus karščiuoti ) normalizuojasi, nėra ligos požymis. Tačiau yra daug ligų, kurios gali sukelti pastovią tachikardiją. Ji tampa pavojinga, kai širdies susitraukimų dažnis pasiekia daugiau nei 170–180 k/min. Tai įvyksta, kai impulsai kyla ne iš sinusinio mazgo, o iš prieširdžių, atrioventrikulinio mazgo ar skilvelių. Ši aritmijos forma vadinama paroksizmine tachikardija. Vaikai gali jausti galvos svaigimą, silpnumą, pykinimą, dažną širdies plakimą, diskomfortą krūtinėje. Paroksizminės tachikardijos priepuolis yra gyvybei pavojinga būklė, todėl būtina skubi medicininė pagalba.
Kai kurios aritmijos gydomos medikamentais, o kartais gali prireikti širdies stimuliatoriaus ar kardioverterio defibriliatoriaus implantavimo.
Širdies stimuliatoriai sumažina širdies ritmo sutrikimo simptomus. Jie tai daro atstatydami normalų širdies ritmą.
Širdies stimuliatorius yra mažas baterija maitinamas prietaisas metaliniame dėkle, kuris sureguliuoja širdies ritmą nusiųsdamas jai elektrinį impulsą, lyg “patardamas”, kokiu ritmu širdis turėtų plakti. Jei širdis dirba per lėtai, stimuliatorius veikia visą laiką. Tai vadinama pastovaus dažnio stimuliavimas. Jei širdies ritmas sulėtėja tik tam tikrais periodais, atsiranda pauzės tarp širdies dūžių, stimuliatorius užpildo juos pagal poreikį – tai vadinama kintamo dažnio stimuliacija. Kai kurie stimuliatoriai nustatomi reguliuoti stimuliavimo dažnį priklausomai nuo to, ką vaikas daro, t.y. ritmas padažnėja, kai vaikas sportuoja ir sulėtėja, kai vaikas yra ramybės būsenoje.Tačiau nepriklausomai nuo to, kokį stimuliatorių turi vaikas, jis visuomet “stebi” širdį, jei net ir nestimuliuoja.
Širdies stimuliatorius yra paprastai įdedamas po kairiuoju raktikaliu raumeninėje dalyje, kartais – dešinėje kūno pusėje, jei kairėje pusėje įdėti nėra galimybių. Turi 1,2 ar 3 išeinančius laidus. Baterija paprastai tarnauja 6-10 metų, bet gali tarnauti ir trumpiau – tai priklauso nuo to, kiek širdžiai reikia stimuliacijos.
Panašiai, kaip stimuliatorius, implantuojamasis kardioverteris defibriliatorius (IKD) yra mažas prietaisas, kuris veikia kaip kompiuteris ir yra maitinamas baterija. Dažnai jis atlieka ir širdies stimuliatoriaus darbą, taip pat dedmas po dešiniuoju raktikauliu, turi 1,2 ar 3 laidus. Baterija paprastai tarnauja 4-6 metus, tačiau tarnavimo laikas gali sutrumpėti ar būti ilgesnis, priklausomai nuo to, kaip dažnai jis veikia. Nuo širdies stimuliatoriaus skiriasi tuo, kad IKD naudojamas teikia veiksmingą apsaugą kritinių situacijų metu. IKD suveikia esant itin dažnam širdies ritmui, kuris kelia grėsmę gyvybei. Per elektrodus, įtvirtintus širdies ertmėse, jis geba sekti kiekvieną širdies susitraukimą ir vertinti intervalus tarp širdies susitraukimų, kartu skilvelių susitraukimo dažnį, ir, atpažinęs didelio dažnio skilvelių tachiaritmijas, jas nutraukti antitachikardine stimuliacija arba kardioversine ar defibriliuojančia iškrova.
Ką pacientas, kuriam implantuotas širdies stimuliatorius ar IKD jaučia, kaip jis jaučiasi jiems suveikus?
Pacientai, kuriems implantuotas širdies stimuliatorius dažniausiai nieko nejaučia ir užmiršta, turintys šį prietaisą. Tačiau būtina reguliariai tikrintis gydytojo kabinete, siekiant laiku nustatyti prietaiso veikimo sutrikimus.
Pacientai, kuriems implantuotas kardioverteris defibriliatorius (IKD), prietaiso suveikimo metu gali jausti iškrovas. Skirtingi pacientai IKD šoką (iškrovą) pajunta skirtingai. Kai kada pacientas, pajutęs silpnumą, galvos svaigimą, nujaučia, kad prietaisas gali suveikti, Iškrova pajuntama kaip stiprus ar net skausmingas spyris į krūtinę. Krūtinės ir rankų raumenys gali taip stipriai susitraukti, kad žmogus gali pašokti išsigandęs. Nevertėtų dėl to jaudintis, tai neabejotinai reiškia, kad IKD atlieka savo darbą. Dauguma pacientų greitai pripranta prie IKD. Jiems tai yra galimybė vėl aktyviai gyventi. Dažnai IKD gali padėti užkirsti kelią galimai tachikardijai ir todėl paciento gyvenimo kokybės pagerėja.
Ką reiktų ir ko nereiktų daryti pacientams, kuriems implantuotas širdies stimuliatoriaus ar IKD?
Pacientai gyvena įprastą gyvenimą, tačiau tam tikros veiklos, kaip lipimo kopėčiomis, irklavimo ir panašios aktyvios veiklos, taip pat kontaktinės veiklos ar sporto, kuomet spaudžiama ar tempiama krūtinė, reiktų atsisakyti. Jie gali naudoti buitinius prietaisus, tik nereiktų jų taisyti. Dauguma buitinės technikos netrikdo prietaiso veikimo, bet geriau būti nuo jų rankos ilgio atstumu. Taip pat, galima naudotis mobiliuoju telefonu, tik laikyti jo kišenėje nereiktų.
Implantavus širdies stimuliatorių ar IKD, pacientui išduodama ID kortelė. Pacientas turi ją visumet nešiotis su savimi. Joje yra naudonga informacija ne tik medikams, bet ir oro uoto darbuotojams.
Keliaujant lėktuvu širdies stimuliatorių ar IKD nešiotojai turi atminti, kad IKD gali išjungti pavojaus signalą oro uostų apsaugos sistemose. Jų negalima apžiūrėti rankiniu metalo detektoriumi. Nors rizika yra labai nedidelė, ši įranga gali laikinai sukliudyti širdies stimuliatoriui ar IKD atpažinti aritmijas ar net įjungti klaidingą pavojaus signalą. Apsaugininkui būtina parodyti IKD pasą, tuomet jie žmogų apžiūri rankomis.
Pacientams, kuriems implantuoti širdies stimuliatoriai ar IKD nešiotojams magnetinio rezonanso tyrimai nerekomenduojami.
Vertė: Neringa Šimašiutė-Rezgevičienė, tikrino gyd. kardiologė Aldona Bartkevičienė